Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigalioja LR Darbo kodekso pakeitimai, apibrėžiantys smurto ir priekabiavimo darbo aplinkoje prevenciją, darbdavių ir darbuotojų pareigas šioje srityje.

Darbdavio pareiga yra imtis visų prevencinių priemonių užtikrinti, kad dar darbuotojas ar darbuotojų grupė, darbo aplinkoje nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų.

Darbo kodekse neapibrėžiama paties mobingo sąvoka, tačiau numatoma smurto ir priekabiavimo apibrėžtis.

Smurtu ir priekabiamu, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties laikomas bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė. Nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį.

Pakeitimuose apibrėžiama, kad smurtas ir priekabiavimas draudžiamas:

  1. darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį;
  2. pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis;
  3. su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu;
  4. su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu;
  5. darbdavio suteiktame būste;
  6. pakeliui į darbą ar iš darbo.

Darbdaviai privalo imtis visų būtinų priemonių ir aktyvių veiksmų, smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, pagalbai suteikti:

  1. atsižvelgiant į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imtis jų šalinimo ir (ar) kontrolės priemonių. Šiuo atveju efektyvi priemonė rizikoms nustatyti yra darbuotojų psichosocialinių veiksnių vertinimas.
  2. nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindinti su ja darbuotojus;
  3. organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.

Darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50, įvykdę informavimo ir konsultavimo procedūras su darbuotojų atstovais, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, kurią sudaro:

  1. smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdai;
  2. galimos smurto ir priekabiavimo formos;
  3. supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarka;
  4. pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarka;
  5. apie smurtą ir priekabiavimą pranešusių asmenų ir nukentėjusių asmenų apsaugos priemonės ir jiems teikiama pagalba;
  6. darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisyklės;
  7. kita informacija, susijusi su smurto ir priekabiavimo prevencija.

Darbdavys atsakingas už savalaikį smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos atnaujinimą, atsižvelgiant į gautus pranešimus apie smurtą ir priekabiavimą, nustatytus smurto ir priekabiavimo atvejus, pasikeitus galimiems jų pavojams ar atsiradus naujų arba pareikalavus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriui.

Įgyvendinant smurto ir priekabiavimo darbo aplinkoje prevenciją, labai svarbus aspektas yra psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas. Psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas negali būti tik formalumas ir atliekamas vieną kartą. Vertinant psichosocialinius rizikos veiksnius labai svarbu išsiaiškinti pagal kokią metodiką tikslingiausia atlikti vertinimą, konkrečioje veiklos sferoje taip pat koks bus vertinimo dokumentų turinys. Dažnu atveju, atlikus vertinimą, darbdavys gauna protokolą, kuriame nėra detalizuojama kokios rizikos nustatytos vertinimo metu ir kokių priemonių darbdavys turi imtis, kad rizikas pašalinti.

Įgyvendinti Darbo kodekso pakeitimus, kviečiame konsultuotis su mūsų specialistais – https://veritasbona.lt/kontaktai/

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija paskelbė 2021 metų planinių patikrinimų planą. Paskelbtame plane numatyta patikrinti 15 organizacijų, siekiant nustatyti ar jos tinkamai laikosi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento.

Svarbu ir tai, kad Asmens duomenų tvarkymo procesų atitikimas Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimams, apima dokumentų parengimą bei tinkamą įrašų tvarkymą, bet ir IT saugumo priemonių atitikimo vertinimą. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, priežiūros ir informacinių technologijų skyrius patikrinimų metu nustato  ar įmonės asmens duomenų apsaugos dokumentacijoje nustatyti asmens duomenų tvarkymo procesai atitinka faktą ir ar atsižvelgiant į tvarkomų asmens duomenų kategorijas, įmonė yra įsidiegusi reikiamas technines ir organizacines priemones.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atlikus planinius patikrinimus, savo puslapyje pateikia patikrinimų apibendrinimą, nurodant užfiksuotus pažeidimus konkrečioje veikloje. Tokie apibendrinimai naudingi ne tik patikrintoms įmonėms, tačiau ir kitoms tų pačių ekonominių veiklų atstovams, tam, kad būtų galima susipažinti su konkrečiame sektoriuje kylančiais iššūkiais ir tinkamai įgyvendinti asmens duomenų tvarkymo priemones savo įmonėse.

Siekiant tinkamai pasirengti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patikrinimams ir įgyvendinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus, įmonės turi tinkamai dokumentuoti ir tvarkyti veiklos įrašus, nurodant kokius asmens duomenis ir kokiais teisiniais pagrindais tvarko.

Atsižvelgiant į įmonės ekonominę veiklą bei tvarkomų asmens duomenų apimtį, UAB „Veritas bona“ siūlo pasirengti šiuos dokumentus:

– Asmens duomenų tvarkymo taisykles;

– Privatumo politiką;

– Informacinį pranešimą (skirtą klientams);

– Informacijos saugumo politiką;

– Rinkodaros taisykles;

– Veiklos įrašų tvarkymo korteles;

– Asmens duomenų subjektų teisių įgyvendinimo aprašą;

– Informacijos apie pažeidimus teikimo tvarkos aprašą;

– Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo tvarką;

– Poveikio duomenų apsaugai vertinimo procedūrą;

– Reagavimo į duomenų saugumo pažeidimų procedūrą;

– Reagavimo į duomenų subjektų prašymus procedūrą;

– GPS sistemų naudojimo ir darbuotojų stebėsenos tvarką;

– Vaizdo duomenų stebėjimo taisykles;

– Sutikimus (informavimus), dėl asmens duomenų tvarkymo.


Visą tikrinamų įmonių sąrašą galite rasti čia.

Vaizdo stebėjimas dažniausiai grindžiamas darbuotojų apsauga, siekiant užkirsti kelią vagystėms, nelaimingų atsitikimų tyrimo tikslu ir pan. Tokia praktika Lietuvos įmonėse ir įstaigose artimiausiu metu gali kardinaliai pasikeisti.

Vokietijos Žemosios Saksonijos duomenų apsaugos institucija („LfD Niedersachsen“) skyrė pirmąją šiais metais baudą už BDAR pažeidimus, kuri siekia net 10,4 milijonų eurų.

Bauda skirta 2021 m. sausio 8 dieną, notebooksbilliger.de AG įmonei, kuri, kaip skelbiama „LfD Niedersachsen“ spaudos pranešime, bent dvejus metus be jokio teisinio pagrindo stebėjo savo darbuotojus (nelegalios kameros fiksavo darbo vietas, prekybos patalpas, sandėlius ir bendrojo naudojimo patalpas). Įmonė, kuriai skirta bauda, grindė vaizdo stebėjimą siekiu užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms bei ištirti ir sekti prekių srautus sandėliuose. Tačiau „LfD Niedersachsen“ pažymėjo, kad „siekiant išvengti vagystės, įmonė pirmiausia turi taikyti švelnesnes priemones (pvz., atsitiktiniai [darbuotojų] krepšių patikrinimai išeinant iš verslo patalpų). Vaizdo stebėjimas siekiant atskleisti nusikalstamas veikas taip pat yra teisėtas tik tuo atveju, jei yra pagrįstų įtarimų konkretiems asmenims“.

Be kita ko, „LfD Niedersachsen“ pažymi, kad vaizdo stebėjimas yra ypač intensyvus kėsinimasis į asmens teises, nes teoriškai galima stebėti ir išanalizuoti visą asmens elgesį. 10,4 milijono eurų yra didžiausia iki šiol bauda, kurią „LfD Niedersachsen“ skyrė pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Pagal BDAR, priežiūros institucijos gali skirti baudas iki 20 milijonų eurų arba iki 4 procentų visos metinės pasaulinės įmonės apyvartos atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.

Manytina, kad šis beprecedentis įvykis gali pakeisti daugelio Europos šalių verslų vykdomą darbuotojų ir klientų stebėjimo vaizdo kameromis praktiką.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad įmonės vykdančios vaizdo stebėjimą, aiškiai ir suprantamai privalo apie tai informuoti duomenų subjektus. Taip pat įmonėms, kurios vykdo vaizdo stebėjimą, būtina pasitvirtinti vaizdo stebėjimo politiką su kuria darbuotojus  supažindinti pasirašytinai.

Kilus klausimams dėl vaizdo stebėjimo teisėtumo, kviečiame konsultuotis su mūsų specialistais.

Valstybinė darbo inspekcija savo puslapyje paskelbė daugiau kaip 1660 įmonių, įstaigų, organizacijų sąrašą, kurios elektroninio inspektavimo būdu bus inspektuojamos, dėl biologinių rizikos veiksnių vertinimo.

Atnaujintuose „Darbuotojų apsaugos nuo biologinių profesinės rizikos veiksnių poveikio darbe nuostatuose“ numatyti reikalavimai dėl darbuotojų apsaugos nuo biologinių veiksnių poveikio jų sveikatai. Įmonės, kurių veikloje darbuotojai yra arba gali būti veikiami biologinių veiksnių, privalo šių nuostatų laikytis. Juose biologiniai veiksniai (mikroorganizmai, galintys žmogui sukelti bet kokią infekciją, alergiją ar apsinuodijimą) klasifikuojami į keturias rizikos grupes pagal keliamos rizikos laipsnį.

Biologiniai veiksniai – mikroorganizmai, įskaitant genetiškai modifikuotus, ląstelių kultūros bei žmogaus endoparazitai, galintys sukelti bet kokią infekciją, alergiją ar apsinuodijimą. Pagal keliamos infekcijos rizikos laipsnį biologiniai veiksniai skirstomi į keturias rizikos grupes:

  •  – medžiaga, kuri negali sukelti ligų;
  •  – medžiaga, kuri gali sukelti ligas ir būti pavojinga, mažai tikėtina, kad ji plistų visuomenėje, paprastai yra efektyvių profilaktikos priemonių arba ligos sėkmingai gydomos;
  •  – medžiaga, kuri gali sukelti sunkias ligas ir būti labai pavojinga, kyla rizika, kad ji gali išplisti visuomenėje; paprastai yra efektyvių profilaktikos priemonių arba ligos sėkmingai gydomos;
  •  – medžiaga, kuri sukelia sunkias ligas ir yra ypač pavojinga, gali kilti didelė rizika, kad ji išplis visuomenėje; paprastai nėra efektyvių profilaktikos priemonių ir ligos neišgydomos.

Iki gruodžio 21 d. įmonėje įvertinus biologinių profesinės rizikos veiksnių poveikį įmonės darbuotojų saugai ir sveikatai bei šių veiksnių atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams,  atsakingas įmonės darbuotojas, tiesiogiai prisijungęs prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS), esančios VDI interneto svetainėje, turės atsakyti į teminės ataskaitos klausimus.

UAB „Veritas bona“ siūlo Jums:

  • Parengti biologinių rizikos veiksnių prevencinių priemonių planą.
  • Atlikti Jūsų įmonėje biologinių rizikos veiksnių vertinimą.

Išsamesnė informacija dėl biologinių rizikos veiksnių vertinimo, telefonu: +370 60430534 arba el. paštu: info@veritasbona.lt

Nuoroda į Valstybinės darbo inspekcijos pranešimą:  https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=3093

2020-tais UAB „Veritas bona”  pateko tarp 7% patikimiausių ir ekonomiškai stabiliausių Lietuvos TOP Įmonių! 

„Top įmonė” reiškia, jog įmonės plėtoja skaidrų verslą, puoselėja įmonės finansinę reputaciją, konkurencingumą, atsakomybę ir pagarbą savo verslo aplinkai. Šiuo įvertinimu Portalas Rekvizitai.lt pažymi įmonės ekonominį verslo stabilumą ir patikimumą.
Lietuvoje tokius aukštus atrankos kriterijus atitinka tik 7 įmonės iš 100, todėl tikėtina ši įmonė ateityje išliks stabili ir gebės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. 

TOP ĮMONĖS 2020 – tai verslo įmonės, kuriomis rekvizitai.lt pasitiki ir rekomenduoja, remdamiesi turimais duomenimis. Įvertinimą gauna tik tos įmonės, kurios atitinka nustatytus kriterijus. Partneriai ir klientai pasirinkę Portalo Rekvizitai.lt rekomeduojamą įmonę, gali tikėtis sėkmingo ir ilgalaikio bendradarbiavimo. 

Tai reiškia puikų UAB „Veritas bona” komandos darbą ir už šį įvertinimą pirmiausiai dėkojame mūsų komandai ir didžiuojamės reprezentuodami skaidrų verslą, konkurencingumą bei atsakomybę ir pagarbą savo verslo aplinkai, įstatymams ir moralės principams.

 

Nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., įsigalios 2020 m. gegužės 21 d. Seimo priimti LR Darbo kodekso pakeitimai, kai kurie pakeitimai susiję su redakcinio pobūdžio ir korektūros pakeitimais. Žemiau pateikiame aktualiausius LR Darbo kodekso pakeitimus:

41 straipsnis. Darbo sutarties šalių ikisutartiniai santykiai

Papildytas 4 dalimi:

„Į pareigas, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, asmuo gali būti priimtas pagal terminuotą darbo sutartį, iki į šias pareigas konkurso būdu bus priimtas darbuotojas, bet ne ilgiau kaip vienų metų laikotarpiui.“

52 straipsnis. Nuotolinis darbas

Pakeista 52 straipsnio 2 dalis ir išdėstoma sekančiai:

„Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę.“

55 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.

Pakeista 55 straipsnio 1 dalis ir išdėstoma sekančiai:

„Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų.“

57 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

Pakeista 57 straipsnio 7 dalis ir išdėstoma sekančiai:

„Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“

61 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai

Pakeista 61 straipsnio 1 dalis ir išdėstoma sekančiai:

„Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Darbuotojos nėštumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą.“

Pakeista 61 straipsnio 3 dalis ir išdėstoma sekančiai:

„Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (šio kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia (šio kodekso 59 straipsnis).“

     Iki šiol buvo draudžiama nutraukti darbo sutartį su darbuotojais auginančiais vaikus iki 3 metų pagal  DK 57 str. 1 d. (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės).

72 straipsnis. Laikinojo darbo sutarties sąvoka ir rūšys

Pakeista 72 straipsnio 2 dalis ir išdėstoma sekančiai:

„Laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik šio kodekso

72[1] straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.“

DK papildytas nauju DK72[1] straipsniu, kuriame nustatyti kriterijai ir tvarka taikoma laikinojo įdarbinimo įmonėms:

72[1] straipsnis. Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, ir laikinojo įdarbinimo įmonės įrašymas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą

1. Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė (toliau šiame straipsnyje – Kriterijai):

1) nėra sustabdyta ar apribota jos vykdoma veikla;

2) nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;

3) ji turi (jeigu turi) ne daugiau negu vieną baudą, paskirtą už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nustatytus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą per paskutinius vienus metus, ir įvykdė visus įpareigojimus (jeigu tokie buvo nustatyti), paskirtus pagal šį įstatymą;

4) darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus:

a) nebuvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą;

b) buvo paskirta (jeigu buvo paskirta) ne daugiau negu viena administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;

c) buvo paskirtos (jeigu buvo paskirtos) ne daugiau negu dvi administracinės nuobaudos už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos pažeidimus;

5) darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažinti kaltais, padarę tokius nusikaltimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, ir neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo. Darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažinti kaltais, padarę tokius baudžiamuosius nusižengimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, jei nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra praėję treji metai;

6) ji neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kurie nesumokėti per vieną mėnesį nuo dienos, kurią paaiškėjo laikinojo įdarbinimo įmonės įsiskolinimai Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taip pat neturi darbo užmokesčio įsiskolinimų darbuotojams.

2. Darbdavys, kuris ketina vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, pateikia Valstybinei darbo inspekcijai prašymą patvirtinti, kad darbdavys atitinka Kriterijus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje. Valstybinė darbo inspekcija per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo dienos priima vieną iš šių sprendimų, apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pranešdama darbdaviui:

1) darbdavys atitinka Kriterijus ir jis bus įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą;

2) darbdavys neatitinka Kriterijų ir jis nebus įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.

3. Darbdavys, pripažintas atitinkančiu kriterijus ir įtrauktas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, kiekvienais kalendoriniais metais iki liepos 15 dienos turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai pranešimą, kad pranešimo pateikimo dieną jis atitinka Kriterijus ir ketina tęsti laikinojo įdarbinimo veiklą.

4. Valstybinė darbo inspekcija, gavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą, priima vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimų. Jeigu darbdavys neatitinka šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto Kriterijaus, Valstybinė darbo inspekcija nustatytiems trūkumams pašalinti darbdaviui nustato 5 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo apie nustatytus trūkumus gavimo dienos. Jeigu darbdavys pašalino nustatytus trūkumus, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys atitinka Kriterijus, ir apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša darbdaviui. Pasibaigus nustatytam trūkumų pašalinimo terminui, per kurį darbdavys jų nepašalino, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Kriterijų, ir apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša darbdaviui.

5. Darbdavio atitiktį Kriterijams nustato, jį įrašo į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą ir išbraukia iš jo Valstybinė darbo inspekcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

83 straipsnis. Pameistrystės darbo sutartis nesudarius mokymo sutarties

Pakeista 83 straipsnio 3 dalis ir išdėstoma sekančiai:

„Vieno darbdavio sudarytų tuo pačiu metu galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų galiojančių jo darbo sutarčių skaičiaus. Jeigu darbdavys turi iki dešimt darbuotojų, jis gali sudaryti vieną pameistrystės darbo sutartį.“

89 straipsnis. Projektinio darbo sutarties sąvoka ir turinys

Pakeista 89 straipsnio 3 dalis ir išdėstoma sekančiai:

„Sulygti dėl projektinio darbo sutarties galima tokiais atvejais:

1) sudarant iki dvejų metų trukmės projektinio darbo sutartį su naujai priimamu asmeniu, išskyrus atvejus, kai projekto terminas numatytas ilgesnis, tačiau ne daugiau kaip penkeriems metams;

2) laikinai, iki penkerių metų, pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį;

3) sudarant iki dvejų metų trukmės susitarimą dėl projektinio darbo, galiojant kitos rūšies darbo sutarčiai, išskyrus atvejus, kai projekto terminas numatytas ilgesnis, tačiau ne daugiau kaip penkeriems metams. Susitarimui dėl projektinio darbo, galiojant kitos rūšies darbo sutarčiai, šio skirsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.

110 straipsnis. Darbo santykių ypatumai darbdaviams, įdarbinantiems mažiau kaip dešimt darbuotojų

Pakeistas 110 straipsnio 4 punktas ir išdėstomas sekančiai:

„Darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dešimt darbuotojų, netaikomos šio kodekso nuostatos dėl: 4) pareigos pranešti apie darbo pamainų grafikus ne vėliau kaip prieš septynias dienas. Tokie darbdaviai apie darbo pamainų grafikus privalo pranešti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, nebent su darbuotoju susitariama dėl kitokių pranešimo terminų (šio kodekso 115 straipsnio 2 dalis)“.

117 straipsnis. Darbo laiko režimo ypatumai dirbant nakties laiku

Pakeista 117 straipsnio 4 dalis ir išdėstoma sekančiai:

„Dirbančių naktį darbuotojų, išskyrus darbuotojus, nurodytus šio kodekso 118 straipsnyje, kurių darbas susijęs su ypatingais pavojais arba kurio fizinis ar protinis darbo krūvis yra didelis (šio kodekso 112 straipsnio 4 dalis), bet kuriuo dvidešimt keturių valandų trukmės laikotarpiu, kai jis dirba naktį, darbo laikas per dieną (pamainą) negali viršyti aštuonių darbo valandų.“

128 straipsnis. Kasmetinių atostogų suteikimas

Pakeistas 128 straipsnio 5 dalies 4 punktas ir išdėstomas sekančiai:

„4) darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, bei asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę.“

137 straipsnis. Nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas

Pakeistas 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir išdėstomas sekančiai:

„4) darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį, arba darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę, – tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga“.

140 straipsnis. Darbo užmokesčio nustatymas

Pakeista 140 straipsnio 1 dalis ir išdėstoma sekančiai:

„Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis), išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas.“

144 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu

Pakeista 144 straipsnio 8 dalis ir išdėstoma sekančiai:

„Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.“

147 straipsnis. Pavėluotas darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas

Pakeista 147 straipsnio 2 dalis ir išdėstoma sekančiai:

„Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.“

172 straipsnis. Narystė darbo taryboje

172 straipsnio 2 dalis papildyta 7 punktu ir išdėstoma sekančiai:

„Narystė darbo taryboje pasibaigia: 7) tapus darbdaviu arba pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus darbdaviui atstovaujančiu asmeniu.“

192 straipsnis. Kolektyvinių sutarčių šalys

192 straipsnio 5 dalis pakeista ir išdėstoma sekančiai:

„Darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinės sutarties šalys yra profesinė sąjunga, veikianti darbdavio lygmeniu, ir darbdavys. Jeigu darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį gali sudaryti profesinė sąjunga ir darbdavys arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys.“

 

 

 

2020 m. balandžio 7 d. Seimas Priėmė Užimtumo įstatymo pakeitimus, 2020 m. balandžio 8 d. įsigaliojo LR Darbo kodekso pakeitimai, reglamentuojantys prastovos skelbimą dėl ekstremalios situacijos ir karantino.

Darbdaviai skelbdami darbuotojams prastovas, kuriems šiuo metu negali suteikti darbo sutartyje sulygto darbo ar  dėl darbo organizavimo ypatumų negali skirti darbo nuotoliniu būdu ir siekdami pasinaudoti valstybės pagalba, subsidijuojant darbo užmokestį prastovų metu turi atitikti šias sąlygas:

 

  1. Kada įmonės gali skelbti prastovą:

  • Kai darbdavys dėl LR Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

  • Prastovas ekstremaliosios situacijos ir karantino metu taip pat gali skelbti ir socialinės įmonės ir neįgaliųjų socialinės įmonės. Prastovos metu vietoj įprastos subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms bus mokama subsidija darbo užmokesčiui už prastovas. Socialinėms įmonėms, ketinančioms gauti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojų prastovas, taikoma bendra subsidijavimo už prastovas tvarka.

  •  
  1. Prastovos rūšys:

  • Prastova darbuotojui gali būti skiriama pilną darbo laiką arba dalinė.

  • Darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis).

  •  
  1. Darbo užmokestis prastovos metu:

  • Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka darbo užmokestį, ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga,kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.

  • Dalinės prastovos atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokamas darbo užmokestis, ne mažesnis kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė proporcinga prastovos laikui.

  •  
  1. Subsidijos dydis ir mokėjimo trukmė:

  • Subsidijos dydis apskaičiuojamas procentais nuo prastovoje esančiam darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti mažesnis kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga ir negali būti didesnis negu darbuotojo darbo sutartyje iki paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos nustatytas darbo užmokestis, ir darbdavio pasirinkimu sudaro:

  • 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto (arba 1,5 MMA).

  • 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (arba 1MMA). 

  •  
  1. Kur kreiptis dėl subsidijos skyrimo ir kokia tvarka:

  • Kreiptis Jeigu darbuotojui prastova DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam darbuotojo prastovos laikui. Subsidija mokama, kol tęsiasi ekstremali situacija ir karantinas.

  • Siekiant gauti subsidiją į Užimtumo tarnybą kreiptis pateikiant dokumentus elektroniniu paštu į Klientų aptarnavimo departamentus, pasirašius elektroniniu parašu arba siunčiant paštu į artimiausią Klientų aptarnavimo skyrių, kurio teritorijoje įmonė yra registruota.

  • Kreipiantis dėl subsidijos skyrimo pirmą kartą, teikiami šie dokumentai:

  1. Užpildytas ir pasirašytas nustatytos formos Pasiūlymas įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti. 

  2. Užpildytas ir pasirašytas nustatytos formos Prašymas išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova. 

  3. Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dėl asmens duomenų perdavimo Užimtumo tarnybai.

  4. Dokumentų, patvirtinančių prastovos paskelbimą, kopija. Įsakyme (pranešimo apie prastovas formose) būtinai turi būti nurodyta, kad prastova skiriama vadovaujantis LR Darbo kodekso 47 str. 1 d. 2 p. 

  1. Kreipiantis dėl subsidijos kitais mėnesiais, teikiami aukščiau 2 ir 4 punktuose nurodyti dokumentai bei darbo užmokesčio už praėjusį mėnesį, už kurį buvo išmokėta subsidija darbo užmokesčiui, išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiantys dokumentai.

  •     Dokumentai Užimtumo tarnybai teikiami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos.

 

  1. Kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, gaudamas subsidiją ir kokios galimos pasekmės nesilaikant įsipareigojimų?

  • Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

  • Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) nustačius, kad darbuotojas, kurio darbdaviui paskirta ir mokama subsidija darbo užmokesčiui, vykdo darbo funkcijas jam paskelbtos prastovos metu, darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sprendimo nutraukti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą priėmimo privalo grąžinti visą iki nurodyto sprendimo priėmimo jam išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą, gautą už darbuotoją, dėl kurio buvo nustatytas minėtas pažeidimas.

  • Darbdaviai, kuriems subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas, per 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo daugiau kaip 50 procentų darbuotojų, kuriems buvo paskelbta prastova ir už juos mokama subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus darbuotojus, atleistus pagal DK darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti subsidiją darbo užmokesčiui.

  •  
  1. Pranešimai Valstybinei darbo inspekcijai apie darbuotojų prastovas

  • Darbdaviai, kurie darbuotojams paskelbė prastovas vadovaujantis LR Darbo kodekso 47 str. 1 d. 2 p. ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo, turi informuoti Valstybinę darbo inspekciją užpildant internetiniame puslapyje vdi.lt pateiktą formą.

  • Iš naujo informuoti Valstybinę darbo inspekciją reikia tuo atveju, jei daugumai darbuotojų prastova būtų atšaukta, tačiau keliems darbuotojams ji dar galiotų.

  • Tuo atveju, jei prastova (dalinė prastova) paskelbta iki karantino pabaigos, pranešime nurodoma pateikimo dienai žinoma LR Vyriausybės patvirtinta karantino pabaigos diena.

  • LR Vyriausybei pratęsus karantino laikotarpį, pranešimą VDI būtina pateikti iš naujo, nurodant tuos pačius įmonės, įstaigos ar organizacijos duomenis ir nurodant naują paskelbtos prastovos (dalinės prastovos) laikotarpį.

  • Nuorodą į VDI pranešimo apie prastovas formą.

 

 

 

 

Informuojame, kad atsižvelgiant į LR paskelbtą korona viruso pandemiją, UAB „Veritas bona” savo veiklą vykdo laikantis visų saugumo rekomendacijų.

Konsultacijos asmens duomenų apsaugos, sutarčių teisės, darbo teisės, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, vykdomos nuotoliniu būdu (online).

Dokumentai rengiami įprasta tvarka, atidavimas vyksta siunčiant dokumentus per IT sistemas arba per kurjerių tarnybas.

Įmonė teikia teisines konsultacijas (online) ir  skubų dokumentų rengimą šiais klausimais:  

1. Prastova, dalinė prastova;
3. Nuotolinis darbas;
3. Atleidimas iš darbo pandemijos metu;
4. force majeure aplinkybių taikymas sutarčių teisėje;
5. Asmens duomenų apsaugos užtikrinimas, darbuotojams dirbant nuotoliniu būdu, dokumentų rengimas;
6. Darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimas, darbus atliekant pandemijos metu.

 

Kontaktai:

el.p.: info@veritasbona.lt

Tel.Nr.: +3706043503

 

       VALSTYBINĖS darbo INSPEKCIJOS

PRIE LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

išAIŠkinimas

 

DARBO SANTYKIAI EKSTREMALIOMIS SĄLYGOMIS,

PARAMA DARBUOTOJAMS IR DARBDAVIAMS

2020 m. kovo mėn.

 

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis negalią turinčiais žmonėmis, vaikais, senoliais.

Pakeistas Darbo kodeksas, Užimtumo bei Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas. Dėl šių pakeitimų bus lanksčiau reguliuojami darbo teisiniai santykiai, kai Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ar karantiną.

NUŠALINIMAS NUO DARBO

Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, kad esant ekstremaliai situacijai arba karantinui darbdavys galėtų nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę jo kolegoms, bet darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu. 

Nušalinimas nuo darbo galiotų ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nebūtų mokamas. Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš koronaviruso apimtų valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui. Kaip žinoma, asmenims, grįžusiems iš bet kurių užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija.

Taigi, Darbo kodekso pakeitimo įstatyme įtvirtinama, kad siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą:

  • darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu;
  • darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu;
  • darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.

Svarbu pažymėti, kad darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Taigi, esant ekstremaliai situacijai arba karantinui, darbdavys gali nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę jo kolegoms, bet darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu. Viruso COVID-19 plitimo laikotarpiu, tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš užsienio valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą, nevykdo reikalavimų izoliuotis, nesutinka dirbti nuotoliniu.

DARBAS NUOTOLINIU BŪDU

Visoje Lietuvoje paskelbus karantiną, numatyti ribojimai, kurių vykdymas tam tikrais atvejais siejamas ir su apribota galimybe darbuotojams vykdyti darbo funkcijas nuolatinėje darbo funkcijų atlikimo vietoje, todėl kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

Kaip žinoma, pagal Darbo kodeksą darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. Kitas atvejais darbdavys gali tenkinti darbuotojo prašymą dėl nuotolinio darbo ir netgi pats siūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Dėl nuotolinio darbo šalys galėtų susitarti ir informacinio ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, elektroniniu paštu.

Tai labiausiai rekomenduojama darbo forma ekstremalios situacijos ir karantino metu, jeigu nuotolinis darbas yra objektyviai įmanomas pagal įmonės ar įstaigos veiklos pobūdį.

PARAMA DARBO VIETŲ IŠSAUGOJIMUI

Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.

Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimali mėnesio alga ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą. Minimali mėnesio alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“. Siekiant, kad nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, kuriems paskelbta prastova, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną,Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 24, 25, 35, 37, 41, 42 ir 44 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatyme įtvirtinta, kad darbdaviams, prastovos metu išlaikantiems darbo vietas užimtiems asmenims (darbuotojams), bus mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Subsidija nebus skiriama valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, asociacijoms.

Valstybės subsidijų dydžiai:

  • 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
  • 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (tuose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu).

Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos. 

Subsidijos darbo užmokesčiui dydis bus apskaičiuojamas procentais nuo užimto asmens priskaičiuoto darbo užmokesčio ir jį sudarys 60 proc. apskaičiuotų lėšų arba 90 proc. apskaičiuotų lėšų Vyriausybei nutarimu nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose, bet ne daugiau kaip minimalioji mėnesinė alga (MMA šiuo metu siekia 607 Eur „ant popieriaus” arba 437 Eur „į rankas“). Jeigu užimtam asmeniui prastova bus paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui.

PRASTOVA

Jeigu dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (pvz., dėl karantino metu nustatytų ribojimų) darbdavys nebegali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo (jeigu tokia galimybė egzistuoja), darbdavys darbuotojui ar jų grupei skelbia prastovą arba dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Apmokėjimą už prastovą reglamentuoja Darbo kodekso 47 straipsnis.

Darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatyme nustatyta, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą ir tuomet, kai:

  • darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo;
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.

Įtraukiamas naujas atvejis, kada gali būti skelbiama prastova, anksčiau buvo nustatytas tik vienas atvejis, jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių (ne dėl darbuotojo kaltės) negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino:

  • iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvykti į darbą;
  • prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį minimalioji mėnesinė alga (MMA) darbo užmokestį (607 Eur „ant popieriaus” arba 437 Eur „į rankas“), kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma, o
  • darbdaviams patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis bus kompensuojama iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją.

Dalinė prastova. Jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sutarto darbo, bet darbuotojas vis tiek reikalingas, jis gali pasiūlyti dirbti mažiau, tai yra paskelbti darbuotojui ar jų grupei dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo valandų arba darbo dienų skaičius. Kai mažinamas darbo valandų skaičius per dieną, viena darbo diena gali sutrumpėti ne mažiau nei 3 valandomis, pavyzdžiui, nuo 8 iki 5 valandų. Kai mažinamas darbo dienų skaičius per savaitę, viena darbo savaitė gali sutrumpėti ne mažiau nei 2  darbo dienomis, pavyzdžiui, nuo 5 iki 3 darbo dienų.

Darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatyme taip pat įtvirtinta, kad dėl ekstremalios situacijos ar karantino darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę arba darbo valandų per dieną skaičius.

Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama – kaip už prastovą.

 IŠMOKA DIRBANTIEMS SAVARANKIŠKAI

Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki ekstremalios situacijos paskelbimo arba karantino mokėjo socialinio draudimo įmokas ne trumpiau nei 3 mėnesius per pastaruosius metus, bus mokama fiksuoto dydžio išmoka iš Garantinio fondo.

Išmokos dydis sieks einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą, tai yra 257 eurus per mėnesį. Išmoką bus galima gauti kreipiantis į Užimtumo tarnybą, tačiau ji nebus mokama tiems savarankiškai dirbusiems asmenims, kurie taip pat dirba pagal darbo sutartį.

Paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu savarankiškai dirbantys asmenys galės gauti išmokas iš Garantinio fondo, jei šie asmenys iki kreipimosi dėl išmokos į Užimtumo tarnybą dienos:

  • faktiškai bus vykdę veiklą ir
  • sumokėję visas privalomas socialinio draudimo įmokas už ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių iki ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo ir
  • nedirbs pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisnių santykių pagrindu.

 Išmokų kompensavimas Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną.

Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1, 5 ir 6 straipsnių, II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3(1) straipsniu įstatyme  reglamentuotas išmokų kompensavimas Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną.

Nustatyta, kad tokiais atvejais iš Garantinio fondo lėšų kompensuojamos šios Užimtumo įstatyme numatytos išmokos:

  • išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims;
  • subsidija darbo užmokesčiui, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną.

Taip pat įtvirtinta, kad Garantinio fondo lėšomis galės būti ir iš valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų pervedamos lėšos, skirtos darbo užmokesčiui už prastovą ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti.

KOMANDIRUOTĖS

Darbuotojas gali atsisakyti keliauti į užsienio valstybes, jei toks keliavimas kelia pavojų jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

Darbdavys taip pat turėtų būti suinteresuotas darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimu, darbdavio pareigą darbuotojams sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.

Darbdaviai, ketinantys komandiruoti darbuotojus į užsienio valstybes, turi laikytis karantino laikotarpiu taikomų ribojimų dėl Lietuvos Respublikos piliečių išvykimo iš Lietuvos Respublikos.

ATOSTOGŲ SUTEIKIMAS

Ilgiau negu vieną darbo dieną (pamainą) trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu. Taigi darbdavys turi teisę siūlyti, tačiau negali vienašališkai priimti sprendimo ar reikalauti, kad darbuotojai naudotųsi nemokamomis (o taip pat ir kasmetinėmis) atostogomis, kai darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo. Ir dėl kasmetinių atostogų ir dėl nemokamų atostogų suteikimo turi būti sutarta abiejų šalių susitarimu, o ne vienos iš jų (šiuo atveju darbdavio) primesta valia.

NE VISAS DARBO LAIKAS

Sumažėjus darbo apimtis galima tartis su darbuotoju dėl ne viso darbo laiko. Pagal Darbo kodeksą visu darbo laiku arba vienu etatu laikomas toks darbas, kai per savaitę dirbama 40 valandų. Jeigu darbuotojas sutinka, galima tartis dėl trumpesnio darbo laiko trumpinant dienos darbo valandas, darbo savaitę arba darbo mėnesį. Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai. Darbuotojui naudingiau tokį susitarimą sudaryti terminuotai, pavyzdžiui, iki Vyriausybė atšauks karantiną. Darbdavys negali reikalauti ar versti darbuotojo susitarti dėl ne visos darbo laiko prieš jo valią. Už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko sąlygomis.

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS

Nors valstybėje paskelbta ekstremali padėtis ir karantinas, tačiau norint sumažinti darbuotojų skaičių būtina paisyti Darbo kodekso reikalavimų – prieš atleidimą įspėti, išmokėti darbuotojui priklausančias išeitines išmokas. Darbdavio pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Šalių sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo abiem pusėms priimtinomis sąlygomis ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis. 

Darbo kodeksas numato kai kurių darbuotojų apsaugą nuo atleidimo, pavyzdžiui, darbo sutartis darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės negali būti nutraukta su darbuotoju, auginančiu vaiką iki 3 metų. Negalima inicijuoti darbo sutarties nutraukimo su nėščia darbuotoja iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, taip pat negalima įspėti nėščios darbuotojos apie atleidimą iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai.

MOKYMOSI STIPENDIJA BEDARBIAMS

Kai paskelbiama ekstremali situacija arba karantinas ir duris užveria profesinės mokyklos, kuriose pagal profesinio mokymo programą mokosi Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, pakeitus Užimtumo įstatymą numatyta, kad jiems 0,39 MMA dydžio (236,73 Eur) mokymo stipendija mokama ir Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, nors pats ugdymo procesas laikinai nevyksta arba yra vykdomas nuotoliniu būdu. 

PROFESINIS MOKYMAS

Kartu su kitais pakeitimais Užimtumo įstatyme  buvo įtvirtinta nuostata, kad jeigu dėl ekstremaliosios situacijos arba karantino darbdavys įspėja darbuotoją apie galimą atleidimą, nes jo atliekama funkcija tapo perteklinė, tokiam darbuotojui galima organizuoti profesinį mokymą, siekiant jį perkvalifikuoti. Profesinio mokymo metu Užimtumo tarnyba finansuoja asmens mokymąsi, moka stipendiją, apmoka transporto, apgyvendinimo išlaidas.

DIDESNĖ LIGOS IŠMOKA DARBUOTOJAMS, KURIE UŽSIKRĖTĖ VYKDYDAMI PROFESINES FUNKCIJAS

Jeigu sveikatos priežiūros specialistai, pareigūnai ar kiti darbuotojai, dirbdami savo darbą, užsikrėstų liga, dėl kurios paskelbta ekstremali situacija, jiems bus mokama maksimalaus dydžio ligos išmoka, tai yra 100 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“ (arba 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“). 

Įstatymo nuostata galios ir tiems, kurie užsikrėtė iki įsigaliojant įstatymo pataisai. Šiuo metu šie specialistai gauna įprasto dydžio ligos išmoką – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Tokią išmoką gauti galės, pavyzdžiui, ir vaistininkai, kasinininkai, socialiniai darbuotojai ir panašiai. Kiekvienu atveju „Sodros“ teritoriniam skyriui reikėtų pateikti dokumentus, pagrindžiančius pareigų atlikimo ir ligos ryšį. 

ILGESNĖ LIGOS IŠMOKA VAIKAMS PRIŽIŪRĖTI

Parlamentas pritarė, kad dėl ekstremalios situacijos arba karantino mokykloms ir darželiams užvėrus duris, nedarbingumas ir ligos išmoka galės trukti ilgiau nei 14 kalendorinių dienų – tai yra iki ekstremalios situacijos arba karantino pabaigos. Išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

LIGOS IŠMOKA SENELIAMS, PRIŽIŪRINTIEMS ANŪKUS

Į vaikų priežiūrą, kai paskelbiama ekstremali situacija arba karantinas, įtraukiami dirbantys seneliai – jie galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką sveiko darželinuko, priešmokyklinuko, pradinuko ar ugdymo įstaigą lankančio vaiko su negalia iki 21 metų priežiūrai.

Iki šiol nedarbingumas ir išmoka užsivėrus mokykloms, darželiams priklausė tik tėvams, įtėviams, globėjams ir budintiems globotojams bei buvo įmanomas ir tik tada, kai prižiūrimi maži vaikai.
Dabar prižiūrėti mažus bei vyresnius negalią turinčius vaikus galės ir seneliai, tačiau jie tokia išimtimi galės pasinaudoti tik tada, jei tėvai negali dirbti nuotoliniu būdu ir jei jiems nėra paskelbta prastova. Nedarbingumas tokiu atveju suteikiamas kol tęsiasi ekstremali padėtis arba karantinas. Išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

LIGOS IŠMOKA PRIŽIŪRINTIEMS ŽMONES SU NEGALIA

Paskelbus ekstremalią situaciją ir sustabdžius neįgaliųjų dienos centrų veiklą, nedarbingumas galės būti suteikiamas ir ligos išmoka mokama tiems dirbantiesiems, kuriems atsiranda būtinybė prižiūrėti negalią turintį asmenį, jei jis anksčiau lankė dienos centrą. Nedarbingumas galės būti suteikiamas kol tęsiasi ekstremali padėtis arba karantinas. 

Jeigu negalią turintis vaikas iki 21 metų lankė mokyklą ir mokėsi pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą, vienas jo tėvų, globėjų, o jei jie negali, tuomet vienas iš senelių galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką tokio vaiko priežiūrai. Ligos išmoka priežiūrai siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. 

LIGOS IŠMOKA PRIŽIŪRINTIEMS SENOLIUS

Kai dėl ekstremalios situacijos sustabdoma dienos centrų veikla, o dienos centruose pensinio amžiaus žmogui buvo teikiama trumpalaikė socialinė globa, jo artimasis galės gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką. Ji siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

LIGOS IŠMOKA SERGANTIEMS SUNKIOMIS LĖTINĖMIS LIGOMIS

Jeigu darbuotojas serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, ir jam nėra jokios galimybės dirbti nuotoliniu būdu bei netaikoma prastova, jis turės galimybę ekstremalios situacijos metu gauti ligos išmoką. Iki šiol tokio galimybės nebuvo. Išmokos dydis siekia 62,02 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

SUBSIDIJOS IŠ UŽIMTUMO TARNYBOS

Valstybės pagalba karantino metu Darbuotojams ir darbdaviams – subsidijos iš Užimtumo tarnybos

 

Darbdavys

Valstybė

Trukmė

Sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai

10 proc. nuo darbuotojo atlyginimo

90 proc. nuo darbuotojo atlyginimo, bet ne daugiau nei 607 Eur

Kol baigsis ekstremali padėtis ar karantinas, bet darbdavys privalo išlaikyti darbuotoją dar 3 mėnesius

Kituose sektoriuose

40 proc. nuo darbuotojo atlyginimo

60 proc. nuo darbuotojo atlyginimo, bet ne daugiau nei 607 Eur

Kol baigsis ekstremali padėtis ar karantinas, bet darbdavys privalo išlaikyti darbuotoją dar 3 mėnesius

Dirbantiems savarankiškai fiksuota 257 Eur per mėnesį išmoka, jei bent 3 mėnesius per metus iki ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo mokėjo sumokėję socialinio draudimo įmokas ir nedirba pagal darbo sutartį.

Besimokantiems bedarbiams 236,73 Eur stipendija ekstremalios situacijos ar karantino metu, nors mokymo procesas nevyksta ar vyksta nuotoliniu būdu.

Šaltinis: https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=2775

Kontaktai
Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį:

Įvesdami savo el. pašto adresą, jūs patvirtinate,
kad susipažinote ir sutinkate su mūsų privatumo politika.