Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigalioja LR Darbo kodekso pakeitimai, apibrėžiantys smurto ir priekabiavimo darbo aplinkoje prevenciją, darbdavių ir darbuotojų pareigas šioje srityje.

Darbdavio pareiga yra imtis visų prevencinių priemonių užtikrinti, kad dar darbuotojas ar darbuotojų grupė, darbo aplinkoje nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų.

Darbo kodekse neapibrėžiama paties mobingo sąvoka, tačiau numatoma smurto ir priekabiavimo apibrėžtis.

Smurtu ir priekabiamu, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties laikomas bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė. Nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį.

Pakeitimuose apibrėžiama, kad smurtas ir priekabiavimas draudžiamas:

  1. darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį;
  2. pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis;
  3. su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu;
  4. su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu;
  5. darbdavio suteiktame būste;
  6. pakeliui į darbą ar iš darbo.

Darbdaviai privalo imtis visų būtinų priemonių ir aktyvių veiksmų, smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, pagalbai suteikti:

  1. atsižvelgiant į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imtis jų šalinimo ir (ar) kontrolės priemonių. Šiuo atveju efektyvi priemonė rizikoms nustatyti yra darbuotojų psichosocialinių veiksnių vertinimas.
  2. nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindinti su ja darbuotojus;
  3. organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.

Darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50, įvykdę informavimo ir konsultavimo procedūras su darbuotojų atstovais, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, kurią sudaro:

  1. smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdai;
  2. galimos smurto ir priekabiavimo formos;
  3. supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarka;
  4. pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarka;
  5. apie smurtą ir priekabiavimą pranešusių asmenų ir nukentėjusių asmenų apsaugos priemonės ir jiems teikiama pagalba;
  6. darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisyklės;
  7. kita informacija, susijusi su smurto ir priekabiavimo prevencija.

Darbdavys atsakingas už savalaikį smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos atnaujinimą, atsižvelgiant į gautus pranešimus apie smurtą ir priekabiavimą, nustatytus smurto ir priekabiavimo atvejus, pasikeitus galimiems jų pavojams ar atsiradus naujų arba pareikalavus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriui.

Įgyvendinant smurto ir priekabiavimo darbo aplinkoje prevenciją, labai svarbus aspektas yra psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas. Psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas negali būti tik formalumas ir atliekamas vieną kartą. Vertinant psichosocialinius rizikos veiksnius labai svarbu išsiaiškinti pagal kokią metodiką tikslingiausia atlikti vertinimą, konkrečioje veiklos sferoje taip pat koks bus vertinimo dokumentų turinys. Dažnu atveju, atlikus vertinimą, darbdavys gauna protokolą, kuriame nėra detalizuojama kokios rizikos nustatytos vertinimo metu ir kokių priemonių darbdavys turi imtis, kad rizikas pašalinti.

Įgyvendinti Darbo kodekso pakeitimus, kviečiame konsultuotis su mūsų specialistais – https://veritasbona.lt/kontaktai/

Kontaktai
Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį:

Įvesdami savo el. pašto adresą, jūs patvirtinate,
kad susipažinote ir sutinkate su mūsų privatumo politika.